- kaisti
- 3 kaĩsti, -sta, -to intr. (tr.)
1. B, N, K, M šilti, karštam darytis (apie negyvus daiktus); džiūti: Burna kaista kaip liepsna Žem. Katilas kaista ir verda Db. Vanduo kaista gyvuliam Št. Kaĩsta pečius Dkš. Da nevešim [javų], da tegu kaĩsta Alk.
2. R, N, M šilti (apie organizmus), prakaituoti: Kaistu nuog karščio, šuntu SD289. Aš dirbdamas labai kaistù Lš. Kai šilta, visi kaista Sdk. Kitiems kojos batuose kaĩsta Br. Arklys kaista: kiek pavažiavus pasidaro šlapias Lš. Sako, greit kaistą̃s [arklys] OG54. Paskui pradėjo kaist kruvinu prakaitu DP152.
3. BŽ102 raudonuoti (iš gėdos, išgąsčio ar kito susijaudinimo): Meluojant veidai kaĩsta Vdžg. Ka nudrėbs žodį (stačiai, nemandagiai pasakys), net ausys kaĩsta Gs. Mergaitė kaĩsta tavęs klausydama Skrd. Tamsus veidas kaito iš džiaugsmo V.Kudir.
4. degti iš pykčio ar šiaip kokio susijaudinimo: Jaučiau, kaip šokinėja širdis krūtinėje, kaista kraujas J.Bil. Man galva kaista iš džiaugsmo rš. Juo toliau, juo labiau kaista atmosfera rš. Akys kaĩsta jam iš gėdos Jnšk. Įeinant akys kaista (svyla), išeinant – pakaušis Sln.
5. šusti, trokšti, gesti nuo drėgmės ir šilumos: Kaĩsta šienas [kupečiuose], reikia iškratyti Kp. Dobilus vežant aplynojo, dabar ir kaĩsta sukimšti Užp.
◊ akìs kaĩsti jausti gėdą: Lengva pameluot, o paskuo ir kaĩsk akìs Plng.širdìs kaĩsta troškina: Laka šuo čystą vandenį, mat jam širdìs kaĩsta Šauk.\ kaisti; apkaisti; atkaisti; įkaisti; iškaisti; nukaisti; pakaisti; perkaisti; prakaisti; prikaisti; sukaisti; užkaisti
Dictionary of the Lithuanian Language.